- sveikybė
- sveikýbė dkt.
.
.
sveikybė — sf. (1), sveikỹbė (2) 1. gera sveikatos būklė, sveikumas: Iš kur te buvo tų senobės žmonių sveikybė! Krs. Tokia jau jos be sveikybė – ką tik da pavaikšto Sb. Sveikybė ano – kaip ridikas! Krš. | prk.: Dorovinė sveikỹbė BŽ605. 2. (neol.) LzP… … Dictionary of the Lithuanian Language